- kalviauti
- kalviáuti, -iáuja, -iãvo intr. būti kalviu, verstis kalvio amatu: Jis jau senai kalviáuja Lš. Šits vaiks, kai užaugs, tai kalviáuti reiks leisti Gs. Kalvis gerai ir ilgai kalviavo TŽII260. Mokėjo kalviáuti, bet kalvės neturėjo Ggr. Kada jau jis gerai išmoko kalviáut, nusikalė sau gerą lazdą Brt. ^ Kriaučius kalviaudamas nusmuš nagus Al.
Dictionary of the Lithuanian Language.